25
4.4. Kataraktos pasireiškimas pagal lytį
Lytis kataraktos pasireiškimui didelės įtakos neturėjo, nes kaip matyti 11 pav., patinai sudarė
46% sergančiųjų, o tai 1,17 karto maţiau uţ pateles, kurios sudarė 54% sergančiųjų.
11 pav. Kataraktos pasireiškimas pagal lytį (procentais).
Moteriška
54%
Vyriška
46%
Lytis
26
3.5. Kataraktos gydymas
Kaip matyti 5 lentelėje katarakta daţniausiai buvo gydyta medikamentais, tai 2,85 karto
daugiau negu operaciniu būdu gydytų pacientų.
5 lentelė. Kataraktos gydymas.
Gydymas
Pacientų skaičius
Procentai
Medikamentinis
196
74
Chirurginis
68
26
Medikamentinis gydymas skiriamas atsiţvelgiant į kataraktos etiologiją. Pasireiškus
paveldimai ar senatvinei kataraktai vienintelis gydymo būdas – operacija. Jeigu katarakta
pasireiškia kartu su kitomis akių ligomis, gali būti skiriami vaistai gydantys pirminę ligą, o
kataraktos vystymasis yra apribojamas ir kuriam laikui gali būti sustabdytas, tačiau medikamentais
kataraktos pagydyti ir atstatyti regėjimo, šiuo metu, nėra galimybių, nes medikamentinis gydymas
nepasiteisina.
Naudojami medikamentai:
Ocu-GLO Rx™ - tai maisto papildas šunims, kurio sudėtyje yra 12 skirtingų
antioksidantų, tokių kaip vynuogių kauliukų ekstraktas, liuteino, omega 3 rūgščių. Šis
preparatas buvo sukurtas veterinarijos gydytojų norint sustabdyti kataraktos plitimą
akyje.
Vita-Iodurol – tai į akis lašinamas vitaminų kompleksas. Į šių lašiukų sudėtį įeina:
kalio jodidas, magnio chloridas, kalcio chloridas, nikotino rūgštis, tiaminas, cisteinas
ir glutateonas. Šis preparatas skiriamas norint pristabdyti kataraktos vystymąsi ir
plitimą lęšiuke.
Kataraktos chirurginis gydymas buvo taikytas 26% pacientų. Šis gydymas buvo taikytas
nustačius, kad lęšiukas paţeistas daugiau negu 70%. Taip pat dėmesys buvo atkreipiamas į tai, ar
šuns akis funkcionuoja, kokia šuns būklė (amţius, bendra sveikatos būklė). Buvo matuojamas akių
spaudimas, naudojant tonometrą.(12 pav.) Kadangi atliekant fakoemulsifikaciją yra taikoma bendra
27
anestezija, pacientams buvo atliekami kraujo biocheminiai tyrimai, kardiograma, taip pat šunų akys
buvo tikrinamos echoskopu (13pav.), norint įsitikinti ar nėra auglių ar kitokių darinių galinčių
sukelti komplikacijas operacijos metu ar po jos.
12 pav. Akispūdţio matavimas (autoriaus nuotrauka). Schitzu veislės kalei matuojamas akispūdis,
naudojant tonometrą.
13 pav. Akies echoskopija (autoriaus nuotrauka). Anglų kokerspanieliui atliekama dešinės akies
echoskopija.
28
Atlikus bendrąją anesteziją gyvūnas buvo fiksuojamas ant operacinio stalo. Atliekamas
operacinio lauko paruošimas (plaukai esantys aplink akis yra nuskutami, vykdoma antiseptika).
Akies obuolys yra fiksuojamas. Gydytojas atlieka du maţus pjūvius: pirmasis pjūvis atliekamas
ragenos šone tam, kad būtų galima sušvirkšti viskoelastinį skystį. Šis skystis reikalingas, kad būtų
išlaikoma pastovi lęšiuko forma, kad jis nesubliukštų. Antrasis pjūvis atliekamas priešingame
ragenos šone, jo dydis maţdaug 2,5 mm. Labai atsargiai pro pjūvį, į kataraktos paveiktą lęšiuką,
įkišamas zondas. Pradedamas drumsto lęšiuko šalinimas – naudojama fakoemulsifikacija.
Fakoemulsifikacija – tai medicininis terminas reiškiantis maţos įpjovos kataraktos operaciją.
Zondas skleidţia ultragarso bangas, kurios suminkština ir suskaldo lęšiuką, kuris pašalinamas
išsiurbiant. Atlikus lęšiuko šalinimą implantuojamas naujas intraokulinis (IOL) silikoninis lęšis,
kurio dėka pacientui atstatomas regėjimas. Intraokulinis lęšis atlieka tokią pat funkciją, kaip ir
sveikos akies lęšis – fokusuoja šviesą į akies tinklainę, kur šviesos spinduliai paverčiami elektros
impulsais. Operacija baigiama susiuvant padarytą pjūvį per kurį buvo šalinamas lęšiukas. Visos
operacijos metu, norint išvengti akies išsausėjimo, ji yra drėkinama fiziologiniu tirpalu. Po
operaciniu laikotarpiu skiriami Diclofenac Sodium 0.1% lašai į akis, norint išvengti infekcijos.
Lašai skiriami lašinti kasdien du kartus dienoje į akį, kuri buvo operuota. Rekomenduojama vaistą
naudoti 7-10.
Kataraktos operacija trunka 15 – 30 min, tai atrodytų trumpa ir nesudėtinga operacija. Tačiau
reikia įsidėmėti tai, kad operacijos technika nėra paprasta ir jos atlikimui būtinas kruopštus
pasiruošimas.
Lietuvoje kataraktos operacijos atliekamos labai retai. Operacijos atlikimo technika tokia pati,
tačiau nėra persodinamas dirbtinis lęšiukas.
Lietuvoje kataraktos operacijos yra atliekamos labai retai. Taip yra todėl, kad dėl brangios
operacijos gyvūno savininkai daţniausiai šios procedūros atsisako ir pasirenka išbandyti tokius
medikamentus, kaip Oftan Catachrom lašai. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti Ocu-GLO Rx™
maisto papildą šunims, kurį reikėtų siųstis iš uţsienio.
Oftan Catachrom lašai – į sudėtį įeina citochromas C, adenozinas ir nikotinamidas. Šios
medţiagos yra antioksidantai ir lėtina kataraktos progresavimą
.
29
14 pav. Pasiruošimas operacijai (autoriaus nuotrauka). Gyvūnas fiksuojamas ant operacinio stalo,
taikoma inkubacinė anestezija. Gydytojas reguliuoja Phako St 01 Z premiere aparatūrą sklandţiai
operacijos eigai.
30
15 pav. Kataraktos paveikta akis prieš lęšiuko keitimą (autoriaus nuotrauka). Operuojamas 5-
erių metų Bostono terjeras. Atliekama kataraktos operacija, daromas pjūvis ragenos šone.
16 pav. Šuns akis po fakoemulsifikacijos (autoriaus nuotrauka). 5-erių metų Bostono terjero akis
po lęšiuko keitimo operacijos.
31
3.6. Palyginimas su kitomis ligomis
6 – oje lentelėje parodyta, kad klinikoje katarakta pasireiškė daţniausiai. Glaukoma – akių
liga kuri pasireiškė 1,27 karto maţiau negu katarakta. Trečioji pagal pasireiškimą – konjunktyvitas,
kuris pasireiškė 1,64 karto maţiau negu katarakta. Rečiausiai pasireiškusi liga buvo Hypopyon
(pūlių kaupimasis priekinėje akies kameroje) – ši liga pasireiškė 118,3 karto maţiau negu katarakta.
6 lentelė. Kataraktos ir kitų akių ligų pasireiškimas
Liga
Pacientų skaičius
Procentai
Katarakta
264
35,5
Glaukoma
207
27,9
Konjunktyvitas
161
21,7
Trečio voko uţkritimas
58
7,8
Opos
19
2,5
Uveitas (kraujagyslinio dangalo
uţdegimas)
17
2,3
Keratitas (ragenos uţdegimas)
15
2
Hypopyon (pūlių kaupimąsis
priekinėje akies kameroje)
2
0,3
32
17 pav. Kataraktos ir kitų akių ligų pasireiškimas klinikoje per 18 savaičių (procentais).
Mano gauti duomenys patvirtina Anando Veterinarijos universiteto Ţemdirbystės gyvūnų ir
Veterinarijos mokslo akademijos (Indija) Radiologijos ir chirurgijos skyriaus surinktus duomenis,
rinktus 2004-2013 metais, kuriuose nurodoma, kad daţniausiai pasireiškusi šunų akių liga buvo
akies lęšiuke.
Katarakta
36%
Glaukoma
28%
Konjunktyvitas
22%
Trečio voko
užkritimas
8%
Opos
2%
Uveitas
(kraujagyslinio
dangalo
uždegimas)
2%
Keratitas (ragenos
uždegimas)
2%
Hypopyon (pūlių
kaupimąsis
priekinėje akies
kameroje)
0%
Ligos
33
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1.
Daţniausiai pasireiškusi šunų akių liga (lyginant su kitomis ištirtomis ligomis) –
katarakta – 35,5%;
2.
Išsiaiškinau, kad daţniausiai pasireiškusi kataraktos rūšis yra paveldima katarakta – 45%;
3.
Vienintelis gydymas, galintis atstatyti kataraktos paţeistą regėjimą – fakoemulsifikacija
su silikoninio lęšiuko persodinimu;
4.
Lietuvoje fakoemulsifikacija atliekama nepersodinant silikoninio lęšiuko;
5.
Daugiausia šunų sergančių katarakta yra 6-8 metų amţiaus, tai 5,3 karto daugiau uţ
jauniausius pacientus sirgusius katarakta;
6.
Įvertinta, kad daţniausiai katarakta pasireiškė pudelių ir Labradoro retriverių veislės
šunims.
34
PADĖKOS
Labai nuoširdţiai noriu padėkoti darbo vadovei, uţ suteiktą informaciją, palaikymą ir pagalbą
rašant magistrinį baigiamąjį darbą
Taip pat noriu padėkoti gydytojams Daniel Brown ir Jim Brechin uţ suteiktą nepakartojamą
galimybę atlikti tiriamąjį darbą kartu su jais Pensacola mieste esančioje klinikoje, dalyvauti ir
asistuoti operacijose, bei uţ suteiktą informaciją ir kantrybę mano praktikos atlikimo metu.
35
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1.
Albuquerque, L. de, Almeida, A. C. da V. R. de, Hünning, P. S., Pereira, F. Q., Faganello,
C. S., Pigatto, J. A. T. Cataract in dogs Veterinaria; em foco 2010 Vol. 7 No. 2 pp. 185-197
2.
Beam S, Correa MT, Davidson MG. A retrospective-cohort study on the development of
cataracts in dogs with diabetes mellitus: 200 cases . Veterinary Ophthalmology 1999 ; 2 :
169–172.
3.
Betts M. Daniel, Kador F. Peter and Wyman Milton. Topical treatment of catarcts in dogs.
2010. WO/2010/065024, PCT/US2008/013461
4.
Charles L. Martin. 2010. Ophthalmic Disease in Veterinary Medicine. P
5.
Dziezyc J. Cataract surgery. Current approaches. Vet Clin North Am Small Anim Pract.
1990 May; 20(3):737-54.
6.
Forshew T, Johnson CA, Khaliq S et al. Locus heterogeneity in autosomal recessive
congenital cataracts: linkage to 9q and germline HSF4 mutations . Human Genetics 2005 ;
117: 452–459.
7.
Frans Cornelis Stades. Persistent Hyperplastic Tunica Vasculosa Lentis and Persistent
Hyperplastic Primary Vitreous (PHTVL/PHPV) in the Dobermann Pinscher. 1983. P 12.
8.
Gelatt, K. N. and MacKay, E. O. Prevalence of primary breed-related cataracts in the dog in
North America. Veterinary Ophthalmology, 2005. 8: 101–111. doi: 10.1111/j.1463-
5224.2005.00352.x.
9.
K.C. Barnett. The diagnosis and differential diagnosis of cataract in the dog. Journal of
Small Animal Practice. 2008. doi: 10.1111/j.1748-5827.1985.tb02204.x
10.
Kirk N. Gelatt, Janice P. Gelatt. Veterinary Ophthalmic Surgery. 2011
11.
Kirk N. Gelatt. Essentials of Veterinary Ophthalmology. 2008
12.
Lim, C. C., Bakker, S. C., Waldner, C. L., Sandmeyer, L. S., & Grahn, B. H. Cataracts in
44 dogs (77 eyes): A comparison of outcomes for no treatment, topical medical
management, or phacoemulsification with intraocular lens implantation. 2011. The
Canadian Veterinary Journal, 52(3), 283.
13.
Maggs D., Miller P. and Ofri R. Slaterr‘s fundamentals of veterinary ophthalmology fifth
edition. 2013
14.
Magrane C. William. Canine ophthalmology. Third edition. 1977. P 230 – 236.
15.
Mellersh, C. S., Pettitt, L., Forman, O. P., Vaudin, M., & Barnett, K. C. Identification of
mutations in HSF4 in dogs of three different breeds with hereditary cataracts. Veterinary
ophthalmology, 2006 9(5), 369-378.
36
16.
Peiffer L. R. Jr. and Petersen – Jones Simon. Small Animal Ophthalmology. Fourth edition.
2009. P 175 – 179.
17.
Plummer CE, Specht A, Gelatt KN. Ocular manifestations of endocrine disease.
Compendium on Continuing Education for the Practicing Veterinarian 2007; 29: 733–745.
18.
Quillen DA. Common causes of vision loss in elderly patients. 1999. Am Fam Physician 60
(1): 99-108.
19.
Sale M., Jhala Shivraj, Parikh P.V, Patil D.B, Joy N., Ranpariya J. J. Incidence of
ophthalmic affections in dogs. 2013. Indian Journal of Veterinary Surgery, Vol. 34, issue 1,
P 61-62.
20.
Salgado D., Reusch C., Spiess B. Diabetic cataracts: different incidence between dogs and
cats. SAT, Schweizer Archiv für Tierheilkunde . 2000 Vol. 142 No. 6 pp. 349 – 353.
21.
Sigle, K. J., & Nasisse, M. P. Long-term complications after phacoemulsification for
cataract removal in dogs: 172 cases (1995–2002). Journal of the American Veterinary
Medical Association, 2006. 228(1), 74-79.
22.
Silva, T. de M. F. Cataract in dogs. PUBVET 2010 Vol. 4 No. 2 pp. unpaginated
23.
Smaoui N, Beltaief O, BenHamed S et al. A homozygous splice mutation in the HSF4 gene
is associated with an autosomal recessive congenital cataract . Investigative Ophthalmology
and Visual Science 2004; 45: P 2716–2721.
24.
Turner M. Sally. Small animal ophthalmology. 2008. P 244 – 246.
25.
Wallace MR, MacKay EO, Gelatt KN et al. Inheritance of cataract in the Bichon Frise.
Veterinary Ophthalmology 2005 ; 8 : P. 203 –205 .
26.
Wilkie, D. A., Gemensky
‐Metzler, A. J., Colitz, C. M. H., Bras, I. D., Kuonen, V. J., Norris,
K. N., & Basham, C. R. Canine cataracts, diabetes mellitus and spontaneous lens capsule
rupture: a retrospective study of 18 dogs. Veterinary ophthalmology, 2006. 9(5), 328-334.
27.
Williams D, Pierce V, Mellor P, Heath M. Reduced tear production in three canine
endocrinopathies. J Small Anim Pract. 2007;48:252–256
28.
http://eyes.lt/wiki-lt/akiu-ligos/katarakta/
prieiga per internetą 2014.01.12
29.
http://health.rush.edu/HealthInformation/seniors%20center/2/19587.aspx
prieiga per
internetą 2014. 01. 12
30.
http://www.vmcli.com/veterinary-articles-ophthalmoscopy.html
prieiga per internetą
2014.01.12
31.
http://health.rush.edu/HealthInformation/seniors%20center/2/19587.aspx
Prieiga per
internetą
2014. 01.12
Dostları ilə paylaş: |