10
1.2. Kataraktos etiologija
Katarakta gali vystytis dėl daugelio prieţasčių:
Genetinių faktorių
Toksinų
Radiacijos
Traumos
Kitų akių ligų
Sisteminių ligų
Senėjimo (Davidson, 2007)
1.2.1 Genetiniai faktoriai
Paveldima katarakta gali būti išsivysčiusi arba įgyta, tačiau tai nustatyti yra sunku (Peiffer,
2009). 2006 metais atliktų genetinių tyrimų metu buvo nustatytos mutacijos keliuose genuose, kurie
kaip manoma, lemia įgimtą ţmonių kataraktą. Tiriant šunų įgimtą kataraktą, mutacijų nerasta
(Cathryn S. Mellersh, 2006). Kataraktos paveldimumas nėra tiksliai nustatytas. Tai galima
numanyti, jei pasitaiko bent vienas iš šių faktorių:
Katarakta ankščiau buvo nustatyta tame pačiame veislyne.
Katarakta pasireiškė abejose akyse .
Gyvūno amţius, kuomet pasireiškė katarakta ir lęšiuko lokalizacijos pakitimas
sutampa su anksčiau toje pačioje šeimoje pasireiškusios kataraktos pradţia.
Katarakta iš lėto progresuoja (Smaoui, Beltaief, Khaliq et al, 2004).
Tyrimo metu problemų daţniausia atsiranda tuomet, kai katarakta pasireiškia veislėje, kuri dar
nebuvo ištirta. Yra veislių, kuriose katarakta nebuvo pasireiškusi arba pasireiškė labai retai. Tokiu
atveju turi būti tiriami tėvai, kiti palikuonys (Forshew, Johnson, Khaliq et al, 2005).
Esant įgimtai kataraktai daţniausiai yra paţeidţiamas akies branduolys bei ţievė esanti apie
branduolį. Įgimta katarakta nėra progresuojanti arba progresuoja labai lėtai, todėl ją sunku nustatyti.
Įgimta katarakta gali pasireikšti kartu su kitomis įgimtomis akių ligomis ar pakitimais, tokiais kaip:
mikroftalmija, tinklainės displazija, lęšiuko nukrypimas. Įgimtos, nesusijusios su akies
apsigimimais kataraktos daţniausiai pasireiškia šiose šunų veislėse: Stafordšyro bulterjerams,
Bostono terjerams ir vakarų Škotijos baltiesiems terjerams (Peiffer, 2009).
11
Anot K.C. Barnett, įgimta katarakta daţniausiai pasireiškia Bostono terjerams, šnauceriams,
Stafordšyro
terjerams,
auksaspalviams
retriveriams,
Labradoro
retriveriams,
anglų
kokerspanieliams, Amerikos kokerspanieliams, Afgano skalikams, vokiečių aviganiams, Australijos
aviganiams, pudeliams. Pasireiškimas kiekvienoje iš šių veislių nėra visiškai tiksliai nustatytas,
tačiau manoma, kad tai susiję su dominuojančiais ir recesyviniais genais (Barnett, 2008).
1 lentelė. Paveldimos kataraktos klinikiniai poţymiai (Peiffer, 2009).
Veislė
Paveldėjimo
būdas
Amţius, kada
pasireiškė
Pasireiškimo
vieta
Progresavimas
Amerikos
Kokerspanielis
Nuo gimimo
Branduolinė,
ţievinė
Lėtai
progresuojanti
Bostono
Bulterjeras
Recesyvinis
Nuo 4 mėn.
Branduolinė,
ţievinė
Progresuoja lėtai,
subręsta iki 2-jų
metų
Vokiečių
Aviganis
Recesyvinis
Nuo 2-3 mėn.
Uţpakalinė
ţievinė
Progresuojanti
Auksaspalvis
Retriveris
Recesyvinis
Nuo gimimo
Branduolinė,
ţievinė
Lėtai
progresuojanti
Miniatiūrinis
Šnauceris
Recesyvinis
Nuo 4 mėn.
Branduolinė,
ţievinė
Progresuoja lėtai,
subręsta iki 2-jų
metų
Staforšyro
Bulterjeras
Recesyvinis
Nuo 4 mėn.
Branduolinė,
ţievinė
Progresuoja lėtai,
subręsta iki 2-jų
metų
Sibiro Haskis
Recesyvinis
Nuo 6 mėn iki 2 –
jų metų
Labai lėtai
progresuojanti
Biglis
Dominantinis
Nuo 4 mėn.
Uţpakalinės
kameros drumstis
Neprogresuojanti
12
Standartinis
Pudelis
Recesyvinis
Nuo 2-jų metų
Pusiaujo
Progresuojanti.
Subręsta 1-3 metų
Labradoro
Retriveris
Nepilnas
dominantinis
9-18 mėn.
Daţniausiai
neprogresuojanti
Afgano Skalikas
Recesyvinis
Nuo 4 mėn. iki 2-
jų metų
Pusiaujo
Greitai
progresuojanti
1.2.2. Toksinų sukelta katarakta
Katarakta gali būti sukeliama vaistų, įvairių mišinių, skirtų gydyti kitas sistemines šunų ligas.
Daugumai gyvūnų, kuriems įtariama, kad katarakta išsivystė dėl toksinių prieţasčių, buvo duodami
vaistai nuo sisteminių ligų. Manoma, kad didţiausią įtaką išsivystyti kataraktai turi antibiotikai.
Toksinų sukeltos kataraktos, anot Charles L. Martin, gali būti skirstomos į du modelius:
1.
Vakuolių plėtimasis ties branduolio pusiauju arba į periferinę ţievę.
2.
Drumstumo formavimasis uţpakalinėse siūlėse ir ties siūlių jungtimis.
Ligai progresuojant, įtraukiama ir priekinė ašis. Nestabdant toksinų vartojimo, katarakta gali
pilnai išsivystyti. Skaidulų drumstis gali išnykti pakeitus ar nutraukus vaistų vartojimą. Nors tikslus
vaistų poveikis kataraktos išsivystymui nėra nustatytas, tačiau neatmetama galimybė, kad
gliukokortikoidai yra viena iš svarbesnių kataraktos sukėlimo prieţasčių (Martin, 2010).
Kai kurie toksinai ir svetimkūniai gali įtakoti kataraktos išsivystymą. Jiems galima priskirti
mitozės metu susidariusius produktus, fermentų inhibitorius. Ilgas gydymas ketoconazoliu taip pat,
gali būti priskiriamas prie toksinių medţiagų, įtakojančių kataraktos atsiradimą. Yra manoma, kad
maţiems šuniukams katarakta gali išsivystyti tuomet, kai kalė atsisako savo palikuonių ir šuniukai
maitinami dirbtiniu pienu (Peiffer, 2009).