Veterinarijos akademija



Yüklə 228,98 Kb.
Pdf görüntüsü
səhifə5/8
tarix26.03.2018
ölçüsü228,98 Kb.
#33547
1   2   3   4   5   6   7   8

13 

 

1.2.3. Radiacija 

 

Radiacijos sukelta katarakta išsivysto po jonizuojančios radiacijos naudojimo gydant vėţį. 28 



procentams  šunų  katarakta  pasireiškė  po  to,  kai  jie  buvo  gydomi  kobalto  lempomis  arba  didelio 

galingumo  teleterapija.  Katarakta  išsivysto  praėjus  3  –  9  mėnesiams  po  terapijos  ir  daţniausiai  ji 

būna  greitai  progresuojanti.  Manoma,  kad  mikrobangų  radiacija  taip  pat  gali  sukelti  kataraktą, 

tačiau kliniškai šios radiacijos poveikis ligos vystymuisi dar nėra nustatytas (Martin, 2010). 



1.2.4. Kitos akių ligos 

 

Pasireiškus  kitoms  akių  ligoms,  tokioms  kaip  konjunktyvitas,  kraujagyslinio  dangalo 



uţdegimas,  glaukoma  (Dziezyc,  2000)  ir  jų  negydant,  katarakta  gali  išsivystyti  kaip  antrinė  liga. 

Tokia ligos forma daţniausiai išsivysto po progresuojančios tinklainės atrofijos (PRA), todėl labai 

svarbu  laiku  diagnozuoti  ligą.  Tokiais  atvejais  prireikia  šeimininko  pagalbos.  Jis  turi  stebėti  šuns 

elgseną dienos šviesoje ir sutemus. Svarbu pastebėti ar neblogėja šuns regėjimas. 

Antrinė  katarakta,  sukelta  kitos  akių  ligos,  išsivysto  dėl  pakitusios  skysčio,  esančio  akies 

viduje, sudėties. Tai yra vienintelis lęšiuko aprūpinimo šaltinis (Peiffer, 2009). 



1.2.5. Sisteminės ligos 

 

Cukrinis  diabetas  yra  viena  pagrindinių  endokrininių  ligų  sukeliančių  kataraktą.  Ši  liga 



vystosi dėl organizme padidėjusio angliavandenių kiekio – hiperglikemijos ir nepakankamos kasos 

veiklos,  kuomet  neišskiriama  pakankamas  insulino  kiekis,  turintis  sureguliuoti  gliukozės  kiekį 

kraujyje (Salgado, 2000). Šuniui susirgus cukriniu diabetu, daţniausiai įvyksta lęšiuko pakitimai ir 

išsivysto  katarakta.  Pagrindinė  prieţastis,  kodėl  esant  cukriniam  diabetui  vystosi  katarakta  yra  ta, 

kad  į skystį, kuris supa  lęšiuką pradeda patekti per didelis kiekis gliukozės, kuri didina sorbitolio 

koncentraciją.  Padidėjusi  sorbitolio  koncentracija  sukelia  osmosą,  kurio  metu  vanduo  pradeda 

kauptis lęšiuke ir dėl to pradeda didėti/tinti lęšiuko skaidulos, kurios praranda savo konsistenciją ir 

tampa  nebeskaidrios.  Gliukozės  patekimas  taip  pat  turi  įtakos  lęšiuko  baltymams,  kurie  yra 

išskaidomi ir  taip sutrikdomas šviesos patekimas į akį (Peiffer, 2009). 

Beveik 80 procentų šunų, sergančių cukriniu diabetu, išsivysto katarakta (Plummer, 2007). 

Cukrinis  diabetas  taip  pat  gali  sukelti  kitas  akių  ligas,  ko  pasekoje  gali  pradėti  vystytis 

katarakta – kaip antrinė akių liga (Turner, 2008). 

 



14 

 

1.2.5. Senėjimas 

 

Daţnai katarakta yra pastebima vyresnio amţiaus šunims, nuo 6-erių metų – didelių veislių ir 



nuo  10-ties  metų  –  maţų  veislių  šunims  (Gelatt, 2008).  Senstant  katarakta  formuojasi  dėl  lęšiuko 

branduolio  ląstelių  storėjimo  ir  kietėjimo.  Tai  lemia  naujų  ląstelių  formavimasis  ir  senų  ląstelių 

atsidėjimas  branduolyje.  Senstant  gyvūnui  sensta  ir  lęšiukas,  dėl  to  formuojasi  lęšiuko  drumstis 

(Fox, 2002).   



1.3. Kataraktos klasifikacija 

 

Katarakta  gali  būti  klasifikuojama  pagal  išsivystymo  laipsnį,  pasireiškimą,  lokalizaciją  ir 



etiologiją.  

Paveldimumas – tai daţniausiai pasireiškianti ligos prieţastis daugelyje šunų veislių (Maggs, 

2013).  

Katarakta  taip  pat  gali  būti  klasifikuojama  į  paveldimą  ir  nepaveldimą  (Wallace,  MacKay, 

Gelatt et al., 2005). 

Paveldima katarakta gali būti išskiriama pagal tai, kaip ji pasireiškė:  

 

izoliuotai paveldėta – kuomet pasireiškia tik katarakta; 



 

dauginė paveldima – kuomet pasireiškia keli akies pakitimai kartu su katarakta;  



 

susijusiai  paveldima  –  kuomet  kartu  su  paveldėta  katarakta  yra  ir  kitos  paveldimos  ligos, 



tokios kaip chondrodisplazija (Gelatt, 2008).  

Taip  pat  katarakta  gali  pasireikšti  dėl  amţiaus,  toksinų  poveikio,  medţiagų  apykaitos 

sutrikimų, traumų, antrinių akių ligų.  

Kita  klasifikacija  yra  išskiriama,  pagal  kataraktos  vystymosi  lokalizaciją,  pagal  tai  kur 

prasidėjo lęšiuko drumstis: 

 



Branduolinė 

 



Ţievinė 

 



Pusiaujo 

 



Priekinė 

 



Galinė (Maggs, 2013). 


15 

 



 

 

3 pav. A – branduolinė katarakta; B – ţievinė katarakta (



http://eyes.lt/wiki-lt/akiu-

ligos/katarakta/

 prieiga per internetą 2014.01.12)

 

   



Kataraktos išsivystymo stadijos gali būti skirstomos: 

 



Pradinė stadija – apibūdina ţidininio drumstumo išsivystymą lęšiuke ir/arba jo kapsulėje. Ši 

stadija apima nedidelę lęšio dalį, kurioje matyti maţi balti ţidiniai. Regėjimo funkcija nebus 

pakitusi.  Šios  stadijos  katarakta  gali  progresuoti.  Tikimybė,  kad  neprogresuos  išlieka. 

Oftalmoskopu matoma beveik visa tinklainė, akių dugnas – matomas aiškiai. 

 

Nesubrendusi  –  lęšiuko  ir/ar  jo  kapsulės  drumstumas  yra  išplitęs,  tačiau  dar  įmanoma 



apţiūrėti akies dugną. Regėjimas gali būti pablogėjęs. 

 



Pribrendusi paburkusi – akies dugnas nematomas dėl drumstumo išplitimo per visą lęšiuką 

ir/ar  jo  kapsulę.  Regėjimo  funkcija  susilpnėjusi.  Jeigu  šios  stadijos  kataraktai  prislopinti 

naudojami skysčiai, jie gali būti pasisavinami ir akis gali ištinti. 

 



Perbrendusi  –  lęšiuko  baltymai  skystėja  todėl  yra  galimas  pratekėjimas  per  lęšio  kapsulę. 

Tai  gali  lemti  susitraukimą,  raukšlių  susidarymą  ir  įdubimų  atsiradimą  lęšiuko  kapsulėje. 

Branduolys  pradės  tirpti  ir  sumaţės,  to  įtakoje  jis  gali  migruoti  į  vidinį  kapsulės  maišelį 

(Peiffer, 2009). 



 

 

 

 


Yüklə 228,98 Kb.

Dostları ilə paylaş:
1   2   3   4   5   6   7   8




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©www.genderi.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə