Veterinarijos akademija

16 

 

1.4.Kataraktos diagnozavimas ir gydymas 

 

Kataraktą  lengviausia  diagnozuoti  stebint  šviesos  praėjimą  pro  išsiplėtusį  vyzdį.  Lęšiuko 

drumstis bus matomas kaip tamsi dėmė. Taip pat daugiau ar maţiau bus matomas tamsus atspindys 

prieš šviesų akių dugno atspindį. Išsamesniam lęšiuko drumstumo nustatymui reikalingas slip-lamp 

biomikroskopas (Peiffer, 2009). 

 

4  pav.  Šuns  akies  dugnas  (A  –  stebint  tiesioginiu  oftalmoskopu,  B  –  vieno  okuliaro 

netiesioginiu  oftalmoskopu,  C  –  netiesioginiu  oftalmoskopu)  (

http://www.vmcli.com/veterinary-

articles-ophthalmoscopy.html

 prieiga per internetą 2014.01.12)  

Katarakta  yra  viena  iš  nedaugelio  akių  ligų,  kuri  gali  būti  pagydoma  ir  regėjimas  gali  būti 

atstatytas (Albuquerque, Almeida, et al., 2010). 

Šunų kataraktos operacija gali būti labai palanki procedūra norint atstatyti regėjimą. Lęšiuko 

išsiurbimas yra efektyviausia ir daţniausiai naudojama procedūra šunims. Po kataraktos operacijos 

gali  išsivystyti kitos akių  ligos tokios kaip konjunktyvitas, glaukoma,  lęšiuko subliuškimas, akies 

kraujagyslinio dangalo uţdegimas.  

Kataraktos operacija susideda iš kelių technikų: 



 

Vidinės kataraktos šalinimas 



 

Išorinės kataraktos šalinimas 



 

Lęšiuko ištraukimas 

Po operacijos galimos komplikacijos: kraujosruvos vidinėje akies kameroje, glaukoma, akies 

kraujagyslinio  dangalo  uţdegimas,  apvalkalo  nepermatomumas,  ragenos  endotelio  paţeidimai, 

tinklainės paţeidimai.  

---

17 

 

Norint  išvengti  komplikacijų  yra  naudojamos  šios  priemonės:  viskoelastinės  medţiagos  ir 

dirbtinis lęšiukas. Taip pat naudojamas specialus lazeris, kuriuo daromas pjūvis kapsulėje per kurį 

yra pašalinamas lęšiukas

 (

Kecova, Necas, 2004). 

Vienintelis  gydymo  būdas  norint  atstatyti  regėjimą  yra  operacija.  Katarakta  yra 

diagnozuojama slit-lamp biomikroskopu stebint vyzdį. Per pastaruosius metus kataraktos gydymas 

stipriai  patobulėjo.  Ypač  tuomet,  kai  buvo  pradėtas  naudoti  silikoninio  lęšiuko  implantavimas 

(Albuquerque, Almeida, et al., 2010). 

Operaciniu būdu pašalintas lęšiukas yra vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas ( Kirk 

N. Gelatt, Janice P. Gelatt, 2011).  Nors operacijos pasisekimas  vis didėja  ir atlikimo technika  yra 

vis tobulinama, tai dar negarantuoja operacijos sėkmingos baigties. Operacija laikoma nesėkminga, 

kuomet  pooperaciniu  laikotarpiu  šuniui  išsivysto  skausmingos  ir/arba  sukeliančios  kraujavimą 

komplikacijos:  akies  kraujagyslinio  dangalo  uţdegimas,  glaukoma  arba  tinklainės  atsiskyrimas  ( 

Sigle  KJ,  Nasisse  MP,  2006).  Stebint  gautus  pranešimus  apie  operacinio  gydymo  rezultatus, 

nustatyta,  kad  operacijos  pasisekimas  siekia  85-90%.  Ţinoma,  šie  skaičiai  laikui  bėgant  gali  kisti 

(Christine C. Lim, Shannan C. Bakker ir kt., 2011). 

Fakoemulsifikacija  su  dirbtinio  lęšiuko  implantavimu  yra  geriausias  kataraktos  gydymo 

būdas.  Daţnai  šis  gydymas  nėra  taikomas  dėl  šeimininkų  finansinės  padėties,  tinklainės 

degeneracijos arba kitų sisteminių ligų, dėl kurių šuo neišgyventų  taikant bendrąją anesteziją. Kai 

kurie  šeimininkai,  susipaţinę  su  galimomis  pooperacinėmis  komplikacijomis,  šios  operacijos 

atsisako, pasirinkdami  medikamentinį gydymą ar nusprendţia  netaikyti  jokio gydymo (Lannek E. 

B. ir kt., 2001; Moore D.L. ir kt., 2003; Biros D.J. ir kt. 2000). 

Pagrindinė  medţiaga,  įeinanti  į  vaistus,  naudojamus  kataraktos  gydymui,  yra  aldozės 

reduktazės  inhibitoriai.  Tai  medţiagos,  slopinančios  gliukozės  metabolizmą  ir  maţinančios 

sorbitolio  bei  fruktozės  kaupimąsi  audiniuose.  Vaistai  sudaryti  iš  maţdaug  2,5%  dejonizuoto 

vandens,  1.5%  glicerino,  0.02%  kalcio  dinatrio  druskos  ir  0.1%  benzalkonio  chlorido  sumaišytų  į 

vieną  emulsiją.  Aldozės  reduktazės  inhibitoriaus  koncentracija  vaiste  turi  būti  5-6%  (Kador  F.P., 

Wyman M., Betts M.D., 2010). 

 

---

18 

 

2. DARBO METODIKA 

 

Šunų  akių  kataraktos  pasireiškimo  ir  gydymo  analizė  buvo  atlikta  X  klinikoje,  esančioje 

Pensacola  mieste,  Floridos  valstijoje  (Jungtinės  Amerikos  Valstijos).  Tyrimas  buvo  atliekamas 

2013  –  ųjų  metų  geguţės  –  rugsėjo  mėnesiais.  Tyrimo  metu  apţiūrėjau  743  pacientus,  kuriems 

pasireiškė akių ligos, iš jų – 264 atvejai buvo kataraktos.  

Dalyvavau diagnozuojant šunų akių ligas. Asistavau atliekant kataraktos šalinimo operacijas. 

Įsisavinau  veterinarinėje  oftalmologijoje  naudojamų  prietaisų  funkcijas.  Katarakta  buvo 

diagnozuojama  stebint  akies  dugną  –  oftalmoskopu,  matuojant  akispūdį  –  tonometru,  taip  pat 

naudojant  šiuos  prietaisus  diagnozavome  pasireiškusias  akių  ligas.  Taip  pat  katarakta  buvo 

vertinama apţiūrint šuns akį vizualiai, nes išplitusi katarakta matoma plika akimi.  

Visi atvejai buvo suskirstyti pagal šuns amţių, veislę, kataraktos pasireiškimo prieţastį, šuns 

lytį, pritaikytą gydymą (medikamentinis, operacinis). Kataraktos atvejus (264) palyginau su kitomis 

akių ligomis pasitaikiusiomis tuo pačiu laikotarpiu.  

Remiantis  literatūros  analize,  anksčiau  atliktais  tyrimais  palyginau  kataraktos  pasireiškimą 

šunų veislėse, kataraktos pasireiškimo etiologiją.  

 Surinkau duomenis apie Lietuvoje atliekamą kataraktos gydymą.  

 

 

---