19
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Kataraktą įtakojantys veiksniai
2 lentelė. Kataraktą įtakojantys veiksniai
Etiologija
Pacientų skaičius
Procentai ( %)
Paveldima katarakta
118
45
Senatvinė katarakta
84
32
Kitos akių ligos (glaukoma,
konjunktyvitas ir kt.)
53
20
Kitos prieţastys (traumos,
sisteminės ligos, toksinės
prieţastys ir kt.)
8
3
Kaip matyti 2 – oje lentelėje daugiausiai pacientų sirgo paveldima katarakta (45%). Antroje
vietoje – senatvinė katarakta ( 1,41 karto maţiau). Maţiausiai pasitaikė kitų prieţasčių, tokių kaip
traumos, sisteminės ligos, toksinės prieţastys (15 kartų maţiau uţ paveldimą kataraktą). Pacientų,
kurie sirgo kitomis akių ligomis buvo 2,25 kartų maţiau uţ sergančiųjų paveldima katarakta.
21
3.2. Kataraktos pasireiškimas pagal amţių
Daugiausia pacientų sergančių katarakta buvo 6 – 8 metų (19,7%). Maţiausiai sergančiųjų
katarakta – iki dviejų metų amţiaus (3.7 %).
3 lentelė. Kataraktos pasireiškimas pagal amţių.
Amţius
Pacientų skaičius
Procentai
3 mėn. – 2 m.
10
3,7
2 – 4 m.
21
8
4 – 6 m.
49
18,6
6 – 8 m.
52
19,7
8 – 10 m.
41
15,5
10 – 12 m.
49
18,5
12 – 14 m.
42
16
Jauniausias pacientas, kuriam buvo diagnozuota katarakta – 3 – jų mėnesių amţiaus.
3 mėnesių – 2 metų amţiaus pacientų buvo 5,3 karto maţiau negu 6 – 8 metų amţiaus
pacientų. 2 – 4 metų pacientų sergančių katarakta buvo 2,5 karto maţiau uţ 6 – 8 metų sergančiųjų
pacientų.
Seniausias pacientas 14 – os metų Labradoro retriveris, kuriam nustatyta senatvinė dešinės
akies katarakta, kuri prasidėjo prieš 2 metus. 12 – 14 metų pacientų buvo 1,23 karto maţiau negu 6
-8 metų pacientų. 10 – 12 metų pacientų buvo 1,06 karto maţiau uţ didţiausią sergamumo grupę
sudariusių pacientų.
Mano gauti duomenys patvirtina Anando Veterinarijos universiteto Ţemdirbystės gyvūnų ir
Veterinarijos mokslo akademijos (Indija) Radiologijos ir chirurgijos skyriaus duomenis, rinktus
2004-2013 metais. Šio tyrimo metu nustatyta, kad sergančiųjų šunų amţius daugiausia buvo nuo 5 –
iki 10 metų. Mano gauti duomenys parodė, kad daugiausia sergančiųjų buvo 6 – 12 metų amţiaus.
22
7 pav.
Kataraktos pasireiškimas pagal amţių (procentais).
8 pav. Senatvinė katarakta (autoriaus nuotrauka). 10 metų Labradoro retriveris sergantis senatvine
kataraktos forma.
3 mėn. – 2 m.
4%
2 – 4 m.
8%
4 – 6 m.
19%
6 – 8 m.
20%
8 – 10 m.
15%
10 – 12 m.
18%
12 - 14 m.
16%
Amžius
23
3.3. Kataraktos pasireiškimas pagal šuns veislę
Daugiausia sergančiųjų katarakta buvo mišrūnų, kurie sudarė 29,5 % visų sergančiųjų
skaičiaus.
Lyginant šunų veisles pastebėta, kad daţniausiai katarakta pasireiškė pudeliams – 10,2 %,
antroje vietoje – Labradoro retriveris 1.2 karto maţiau uţ pudelių veislę. Maţiausiai katarakta
pasireiškė auksaspalviams retriveriams ir laikoms – 2,08 karto maţiau uţ pudelių veislės šunis.
4 lentelė. Kataraktos pasireiškimas pagal šuns veislę.
Šuns veislė
Pacientų skaičius
Procentai
Pudelis
27
10,2
Labradoro retriveris
22
8,3
Auksaspalvis retriveris
13
4,9
Amerikos kokerspanielis
19
7,2
Bostono terjeras
19
7,2
Jorkšyro terjeras
21
7,9
Schitzu
18
7
Laika
13
4,9
Haskis
3
1,2
Anglų kokerspanielis
17
6,4
Vokiečių aviganis
14
5,3
24
9 pav.
Kataraktos pasireiškimas pagal šunų veisles (procentais).
Mano gauti rezultatai iš dalies sutampa su 1964 – 2003 metais Šiaurės Amerikoje atliktais
tyrimais, kuomet buvo nustatyta, kad daţniausiai katarakta pasireiškia Bostono terjerams (11,11%)
ir Pudeliams (10.79%).
10 pav. Katarakta pudelių veislės šuniui (autoriaus nuotrauka).
Pudelis
14%
Labradoro
retriveris
12%
Auksaspalvis
retriveris
7%
Amerikos
kokerspanielis
10%
Bostono terjeras
10%
Jorkšyro terjeras
11%
Schitzu
10%
Laika
7%
Haskis
2%
Anglų kokerspanielis
9%
Vokiečių aviganis
8%
Šuns veislė
