Veterinarijos akademija

7 

 

Darbo tikslas 

Nustatyti daţniausiai pasitaikančias  šunų kataraktos prieţastis,  išsiaiškinti taikomus gydymo 

metodus. 

 

Darbo uţdaviniai 

1.

 

Susipaţinti su ligos etiologija. 

2.

 

Įsisavinti kataraktos formas ir jų pasireiškimo daţnumą. 

3.

 

Palyginti  kataraktos  pasireiškimą  su  kitomis  ligomis  X  klinikoje,  esančioje  Pensacola 

mieste, Floridos valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos). 

4.

 

Išsiaiškinti, kokia kataraktos pasireiškimo tikimybė, priklausomai nuo šuns veislės. 

5.

 

Nustatyti kataraktos pasireiškimą skirtingose šunų amţiaus grupėse. 

6.

 

Susipaţinti su kataraktos gydymu. 

7.

 

Įsisavinti  veterinarinėje  oftalmologijoje  naudojamus  prietaisus  reikalingus  šunų  kataraktos 

diagnozavimui. 

8.

 

Išanalizuoti kataraktos gydymą X klinikoje, esančioje Pensacola mieste, Floridos valstijoje 

(Jungtinės Amerikos Valstijos). 

9.

 

Palyginti  kataraktos  gydymą  taikomą  X  klinikoje,  esančioje  Pensacola  mieste,  Floridos 

valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) su Lietuvoje taikomu gydymu. 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

8 

 

1. LITERATŪROS APŢVALGA 

1.1. Katarakta 

 

Katarakta  –  tai  terminas  kilęs  iš  graikų  kalbos,  katauraktes  –  krioklys.  Katarakta  yra 

apibūdinama kaip  lęšiuko skaidulų  ir/arba  lęšiuko kapsulės drumstis (Magrane, 1977). Ši  liga  yra 

viena iš pagrindinių, tiek ţmonių, tiek šunų apakimo prieţasčių (Mellersh, 2006).  

Anderson‘as  ir  Schultz‘as  ištyrė,  kad  šuns,  kaip  ir  ţmogaus  lęšiuko  vystymosi  stadijos  yra 

panašios. 27 – ą  vystymosi dieną lęšiuko pluoštai yra pilnai išsivystę. 

 

2 pav. Embrioninis šuns akies kraujagyslių sistemos vystymasis (1.stiklakūnio arterija; 2. 

tunica  vasculosa  lentis;  3.  vasa  hyaloidea  propria;  4.  vyzdţio  membrana;  5.  ţiedinė  kraujagyslė) 

(Stades, 1983) 

Lęšiukas,  tai  nuolat  atsinaujinantis  darinys  šuns  akyje,  jo  pluoštai  atsinaujina  visą  šuns 

gyvenimą.  Naujos  skaidulos  formuojasi  iš  ekvatorinių  epitelio  ląstelių.  Senos  lęšiuko  skaidulos 

formuoja branduolį. Lęšiuko skaidulos šunų ir kačių akyse formuoja stačią Y raidės formą iš priekio 

ir gulsčios Y raidės formą gale, branduolio poliuose. Lęšiukas nėra aprūpinamas krauju, nes neturi 

kraujagyslinio tinklo. Tai uţkerta kelią tipinių uţdegiminių reakcijų atsiradimui.  Visi patologiniai 

pakitimai, kurie vyksta lęšiuke, yra susiję su lęšiuko skaidulų hidropiniu patinimu, skaidulų irimu, 

skaidulų regeneracija, o tai įtakoja kapsulės suplonėjimą (Peiffer, 2008). 

---

9 

 

 Kataraktą  diagnozuoti  nėra  sunku,  tačiau  būtina  surinkti  pilną  anamnezę:  būtina  remtis 

šeimininko pasakojimu, sisteminiu patikrinimu bei oftalmologiniais tyrimais, kurie turi būti atlikti 

pacientui, įtarus pakitimus (Silva, T. de M. F., 2010).  

Išanalizavus Anando Veterinarijos universiteto Ţemdirbystės gyvūnų ir Veterinarijos mokslo 

akademijos (Indija) Radiologijos  ir chirurgijos  skyriaus duomenis, rinktus 2004-2013  metais  buvo 

atliktas  tyrimas,  kurio  metu  buvo  analizuojamos  daţniausiai  pasireiškiančios  oftalmologinės  šunų 

ligos.  Surinkti  duomenys  parodė,  kad  per  9  metus  uţregistruota  868  šunų,  turinčių  problemų  su 

akimis.  Nustatyta,  kad  sergančiųjų  šunų  amţius  daugiausia  buvo  nuo  5-  erių  iki  10-ties  metų. 

Atsiţvelgiant į lytį 60% sudarė patinai. Anatomiškai daugiausia pakitimų buvo lęšiuke (34%), akies 

ragenoje  (28%),  tinklainėje  (11%),  akies  voke  (9%).  295  atvejai  iš  868  buvo  kataraktos,  134  – 

ragenos  opos,  78  –  trečiojo  akies  voko  uţkritimas,  62  –  progresuojanti  tinklainės  atrofija,  49  – 

ragenos  melanozė,  34  –  tinklainės  atšokimas,  24  –  ragenos  drumstis,  24  –  ragenos  edema,  11  – 

priekinės  akies  kameros  uţdegimas,  6  –  kraujo  susikaupimas  priekinėje  akies  kameroje  (Sale, 

2013). 

Nustatyta,  kad  katarakta  daţniausiai  pasireiškia  šioms  šunų  veislėms:  Bostono  terjerams, 

šnauceriams,  Stafordšyro  terjerams,  auksaspalviams  retriveriams,  Labradoro  retriveriams,  anglų 

kokerspanieliams, Amerikos kokerspanieliams, Afgano skalikams, vokiečių aviganiams, Australijos 

aviganiams, pudeliams (Barnett, 2008). Šiaurės Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo 

tiriama,  kurios  šunų  veislės,  1964-2003  metais,  daţniausiai  sirgo  katarakta.  Šiuo  periodu  buvo 

ištirta 39229 šunys ir paskaičiuota, kad daţniausiai serga grynaveisliai šunys, mišrūnai serga rečiau. 

Daţniausiai  sergančios  šunų  veislės:  Bostono terjerai  (11,11%),  miniatiūriniai  pudeliai  (10,79%), 

Amerikos kokerspanieliai (8.77%), standartiniai pudeliai (7,00%), miniatiūriniai šnauceriai (4,98%) 

(Gelatt, 2005). 

Manoma, kad šunys, daţniau nei kiti naminiai gyvūnai, yra labiau linkę sirgti katarakta. Kai 

kurios šunų rūšys, tokios kaip Australijos aviganis, yra siejamos su genetiškai paveldima katarakta 

(Mellerch,  2009).  Ištirta,  kad  net  120  šunų  veislių  paveldimumas  gali  būti  pirminė  kataraktos 

prieţastis  (Helper,  1999). Taip  pat  yra  nustatyta, kad  kitos  ligos,  tokios  kaip  diabetas,  glaukoma, 

medţiagų apykaitos sutrikimai, taip pat gali įtakoti kataraktos išsivystymą (Beam, 1999). 

 

 

 

---