13
1.2.3. Radiacija
Radiacijos sukelta katarakta išsivysto po jonizuojančios radiacijos naudojimo gydant vėţį. 28
procentams šunų katarakta pasireiškė po to, kai jie buvo gydomi kobalto lempomis arba didelio
galingumo teleterapija. Katarakta išsivysto praėjus 3 – 9 mėnesiams po terapijos ir daţniausiai ji
būna greitai progresuojanti. Manoma, kad mikrobangų radiacija taip pat gali sukelti kataraktą,
tačiau kliniškai šios radiacijos poveikis ligos vystymuisi dar nėra nustatytas (Martin, 2010).
1.2.4. Kitos akių ligos
Pasireiškus kitoms akių ligoms, tokioms kaip konjunktyvitas, kraujagyslinio dangalo
uţdegimas, glaukoma (Dziezyc, 2000) ir jų negydant, katarakta gali išsivystyti kaip antrinė liga.
Tokia ligos forma daţniausiai išsivysto po progresuojančios tinklainės atrofijos (PRA), todėl labai
svarbu laiku diagnozuoti ligą. Tokiais atvejais prireikia šeimininko pagalbos. Jis turi stebėti šuns
elgseną dienos šviesoje ir sutemus. Svarbu pastebėti ar neblogėja šuns regėjimas.
Antrinė katarakta, sukelta kitos akių ligos, išsivysto dėl pakitusios skysčio, esančio akies
viduje, sudėties. Tai yra vienintelis lęšiuko aprūpinimo šaltinis (Peiffer, 2009).
1.2.5. Sisteminės ligos
Cukrinis diabetas yra viena pagrindinių endokrininių ligų sukeliančių kataraktą. Ši liga
vystosi dėl organizme padidėjusio angliavandenių kiekio – hiperglikemijos ir nepakankamos kasos
veiklos, kuomet neišskiriama pakankamas insulino kiekis, turintis sureguliuoti gliukozės kiekį
kraujyje (Salgado, 2000). Šuniui susirgus cukriniu diabetu, daţniausiai įvyksta lęšiuko pakitimai ir
išsivysto katarakta. Pagrindinė prieţastis, kodėl esant cukriniam diabetui vystosi katarakta yra ta,
kad į skystį, kuris supa lęšiuką pradeda patekti per didelis kiekis gliukozės, kuri didina sorbitolio
koncentraciją. Padidėjusi sorbitolio koncentracija sukelia osmosą, kurio metu vanduo pradeda
kauptis lęšiuke ir dėl to pradeda didėti/tinti lęšiuko skaidulos, kurios praranda savo konsistenciją ir
tampa nebeskaidrios. Gliukozės patekimas taip pat turi įtakos lęšiuko baltymams, kurie yra
išskaidomi ir taip sutrikdomas šviesos patekimas į akį (Peiffer, 2009).
Beveik 80 procentų šunų, sergančių cukriniu diabetu, išsivysto katarakta (Plummer, 2007).
Cukrinis diabetas taip pat gali sukelti kitas akių ligas, ko pasekoje gali pradėti vystytis
katarakta – kaip antrinė akių liga (Turner, 2008).
14
1.2.5. Senėjimas
Daţnai katarakta yra pastebima vyresnio amţiaus šunims, nuo 6-erių metų – didelių veislių ir
nuo 10-ties metų – maţų veislių šunims (Gelatt, 2008). Senstant katarakta formuojasi dėl lęšiuko
branduolio ląstelių storėjimo ir kietėjimo. Tai lemia naujų ląstelių formavimasis ir senų ląstelių
atsidėjimas branduolyje. Senstant gyvūnui sensta ir lęšiukas, dėl to formuojasi lęšiuko drumstis
(Fox, 2002).
1.3. Kataraktos klasifikacija
Katarakta gali būti klasifikuojama pagal išsivystymo laipsnį, pasireiškimą, lokalizaciją ir
etiologiją.
Paveldimumas – tai daţniausiai pasireiškianti ligos prieţastis daugelyje šunų veislių (Maggs,
2013).
Katarakta taip pat gali būti klasifikuojama į paveldimą ir nepaveldimą (Wallace, MacKay,
Gelatt et al., 2005).
Paveldima katarakta gali būti išskiriama pagal tai, kaip ji pasireiškė:
izoliuotai paveldėta – kuomet pasireiškia tik katarakta;
dauginė paveldima – kuomet pasireiškia keli akies pakitimai kartu su katarakta;
susijusiai paveldima – kuomet kartu su paveldėta katarakta yra ir kitos paveldimos ligos,
tokios kaip chondrodisplazija (Gelatt, 2008).
Taip pat katarakta gali pasireikšti dėl amţiaus, toksinų poveikio, medţiagų apykaitos
sutrikimų, traumų, antrinių akių ligų.
Kita klasifikacija yra išskiriama, pagal kataraktos vystymosi lokalizaciją, pagal tai kur
prasidėjo lęšiuko drumstis:
Branduolinė
Ţievinė
Pusiaujo
Priekinė
Galinė (Maggs, 2013).
15
3 pav. A – branduolinė katarakta; B – ţievinė katarakta (
http://eyes.lt/wiki-lt/akiu-
ligos/katarakta/
prieiga per internetą 2014.01.12)
Kataraktos išsivystymo stadijos gali būti skirstomos:
Pradinė stadija – apibūdina ţidininio drumstumo išsivystymą lęšiuke ir/arba jo kapsulėje. Ši
stadija apima nedidelę lęšio dalį, kurioje matyti maţi balti ţidiniai. Regėjimo funkcija nebus
pakitusi. Šios stadijos katarakta gali progresuoti. Tikimybė, kad neprogresuos išlieka.
Oftalmoskopu matoma beveik visa tinklainė, akių dugnas – matomas aiškiai.
Nesubrendusi – lęšiuko ir/ar jo kapsulės drumstumas yra išplitęs, tačiau dar įmanoma
apţiūrėti akies dugną. Regėjimas gali būti pablogėjęs.
Pribrendusi paburkusi – akies dugnas nematomas dėl drumstumo išplitimo per visą lęšiuką
ir/ar jo kapsulę. Regėjimo funkcija susilpnėjusi. Jeigu šios stadijos kataraktai prislopinti
naudojami skysčiai, jie gali būti pasisavinami ir akis gali ištinti.
Perbrendusi – lęšiuko baltymai skystėja todėl yra galimas pratekėjimas per lęšio kapsulę.
Tai gali lemti susitraukimą, raukšlių susidarymą ir įdubimų atsiradimą lęšiuko kapsulėje.
Branduolys pradės tirpti ir sumaţės, to įtakoje jis gali migruoti į vidinį kapsulės maišelį
(Peiffer, 2009).