Ugnikalnio sandarą bei išsiveržimo eigą; Ugnikalnio sandarą bei išsiveržimo eigą



Yüklə 3,99 Mb.
tarix26.08.2018
ölçüsü3,99 Mb.
#64931



Ugnikalnio sandarą bei išsiveržimo eigą;

  • Ugnikalnio sandarą bei išsiveržimo eigą;

  • Kokie ugnikalniai yra veikiantys, o kokie užgesę;

  • Ar užgesę ugnikalniai gali atsinaujinti;

  • Kas tai yra karštosios versmės, kaip jos susidaro;

  • Kas tai yra geizeris?

  • Kodėl veikiančių ugnikalnių papėdėse gyvena žmonės?

  • Ugnikalnių paplitimas Žemėje (kokiame žemyne, kokie ugnikalniai).



Ugnikalnis - vieta sausumoje ar po vandeniu, pro kurią iš požeminio magmos židinio per žiotis (kraterį) nuolat ar kartkartėmis į Žemės paviršių veržiasi įkaitusi masė – magma.

  • Ugnikalnis - vieta sausumoje ar po vandeniu, pro kurią iš požeminio magmos židinio per žiotis (kraterį) nuolat ar kartkartėmis į Žemės paviršių veržiasi įkaitusi masė – magma.



Kai žemės gelmėse susikaupia labai daug dujų, tada įkaitusi magma pradeda kilti aukštyn ir į atmosferą išsiveržia lava, vandens garai, vulkaninės dujos, vulkaninės bombos, smėlis, pelenai ir kt.

  • Kai žemės gelmėse susikaupia labai daug dujų, tada įkaitusi magma pradeda kilti aukštyn ir į atmosferą išsiveržia lava, vandens garai, vulkaninės dujos, vulkaninės bombos, smėlis, pelenai ir kt.





Jie gali turėti ir vieną ar keletą šoninių kraterių

  • Jie gali turėti ir vieną ar keletą šoninių kraterių



Ugnikalnis paprastai yra kūgiška kalva, kalnas su piltuvo pavidalo dauba viršūnėje - krateriu.

  • Ugnikalnis paprastai yra kūgiška kalva, kalnas su piltuvo pavidalo dauba viršūnėje - krateriu.



Žemėje yra kalnų, kurie kitados buvo veikiantys vulkanai, tačiau dabar apie jų išsiveržimą nėra jokių duomenų. Tokie ugnikalniai vadinami užgesusiais.

  • Žemėje yra kalnų, kurie kitados buvo veikiantys vulkanai, tačiau dabar apie jų išsiveržimą nėra jokių duomenų. Tokie ugnikalniai vadinami užgesusiais.

  • Užgesę ugnikalniai gali ir pabusti.



Ugnikalniai kurie veikia nuolat, išsiveržė neseniai arba tokį įvykį mena žmonijos istorija vadinami veikiančiais. Vienas iš tokių ugnikalnių-Vezuvijus, esantis Italijoje (Europoje).

  • Ugnikalniai kurie veikia nuolat, išsiveržė neseniai arba tokį įvykį mena žmonijos istorija vadinami veikiančiais. Vienas iš tokių ugnikalnių-Vezuvijus, esantis Italijoje (Europoje).





Vietovėse prie veikiančių ir užgesusių ugnikalnių galima pamatyti įvairių gamtos reiškinių. Iš žemės kyla dūmai, garai. Trykšta vanduo. Taip atsitinka dėl to, kad gelmėse esančios uolienos įkaitina po žeme esantį vandenį, kurie versmėmis arba fontanais trykšta į paviršių. Tai karštosios versmės.

  • Vietovėse prie veikiančių ir užgesusių ugnikalnių galima pamatyti įvairių gamtos reiškinių. Iš žemės kyla dūmai, garai. Trykšta vanduo. Taip atsitinka dėl to, kad gelmėse esančios uolienos įkaitina po žeme esantį vandenį, kurie versmėmis arba fontanais trykšta į paviršių. Tai karštosios versmės.



Kai kuriose vietose vanduo po žeme užverda ir susidarę garai triukšmingai išstumia vandens čiurkšlę į orą. Tokie periodiškai trykštantys vandens ir garų fontanai vadinami geizeriais.

  • Kai kuriose vietose vanduo po žeme užverda ir susidarę garai triukšmingai išstumia vandens čiurkšlę į orą. Tokie periodiškai trykštantys vandens ir garų fontanai vadinami geizeriais.



Ugnikalnių išsiveržimai kaip ir žemės drebėjimai yra vieni grėsmingiausi gamtos reiškiniai. Nepaisydami pavojų, kai kurių ugnikalnių papėdėse gyvena žmonės. Kodėl?

  • Ugnikalnių išsiveržimai kaip ir žemės drebėjimai yra vieni grėsmingiausi gamtos reiškiniai. Nepaisydami pavojų, kai kurių ugnikalnių papėdėse gyvena žmonės. Kodėl?



Ugnikalniai yra išsidėstę išilgai didžiųjų Žemės plutos plyšių - vandenynų vidurio kalnagūbrių ir jų tęsinių sausumoje, bei ten, kur susiduria dvi litosferos plokštės. Daugiausia ugnikalnių yra vandenyno dugne, nes Žemės pluta vandenynų dugne ploniausia ir magma čia gali lengviau prasiveržti.

  • Ugnikalniai yra išsidėstę išilgai didžiųjų Žemės plutos plyšių - vandenynų vidurio kalnagūbrių ir jų tęsinių sausumoje, bei ten, kur susiduria dvi litosferos plokštės. Daugiausia ugnikalnių yra vandenyno dugne, nes Žemės pluta vandenynų dugne ploniausia ir magma čia gali lengviau prasiveržti.



  • Garsusis "ugnies žiedas", juosiantis Ramųjį vandenyną, rodo šio vandenyno plokštės ribą.







Labiausiai žinomi yra Heklos ir Lakio ugnikalniai. Abu šie ugnikalniai yra veikiantys ir randasi pietinėje salos dalyje netoli sostinės Reikjaviko.

  • Labiausiai žinomi yra Heklos ir Lakio ugnikalniai. Abu šie ugnikalniai yra veikiantys ir randasi pietinėje salos dalyje netoli sostinės Reikjaviko.



Etna (geografinė padėtis: 37°š.pl. 15°r.ilg., esantis Sicilijos saloje ir iškilęs 3263 metrus virš jūros lygio.

  • Etna (geografinė padėtis: 37°š.pl. 15°r.ilg., esantis Sicilijos saloje ir iškilęs 3263 metrus virš jūros lygio.

  • Strombolis (geografinė padėtis: 38°š.pl. 15°r.ilg., ši sala iškilusi 926 metrus virš jūros lygio. Ji yra 120 km į šiaurę nuo Etnos.

  • Vezuvijus, kuris iškilęs į rytus nuo Neapolio miesto



Fudzijamos ugnikalnis

  • Fudzijamos ugnikalnis

  • Kamčiatkos pusiasalio ugnikalniai



Geografinė padėtis: 35°š.pl 138°r.ilg. Fudzijamos kalnas stūkso pagrindinėje Japonijos saloje, Honšiu, maždaug už 100 km nuo šalies sostinės Tokijo.

  • Geografinė padėtis: 35°š.pl 138°r.ilg. Fudzijamos kalnas stūkso pagrindinėje Japonijos saloje, Honšiu, maždaug už 100 km nuo šalies sostinės Tokijo.



Kliučių (geografinė padėtis: 56°š.pl. 160°r.ilg., iškilęs net 4750 metrų virš jūros lygio).

  • Kliučių (geografinė padėtis: 56°š.pl. 160°r.ilg., iškilęs net 4750 metrų virš jūros lygio).

  • Bezymiano (geografinė padėtis: 55°š.pl., 160°r.ilg.)

  • Tolbačiko (geografinė padėtis: 55°š.pl., 160°r.ilg.)



Krakatau ugnikalnis (Indonezijoje, tarp Javos ir Sumatros salų, kadaise buvo maža salelė su trijų ugnikalnių viršūnėmis. Būtent čia įvyko didžiausias žmonijos istorijoje ugnikalnio išsiveržimas).

  • Krakatau ugnikalnis (Indonezijoje, tarp Javos ir Sumatros salų, kadaise buvo maža salelė su trijų ugnikalnių viršūnėmis. Būtent čia įvyko didžiausias žmonijos istorijoje ugnikalnio išsiveržimas).

  • Tamboro  (geografinė padėtis: 8°p.pl. 118°r.ilg., esantis Sumbavos saloje, Indonezijoje. Jo milžiniškos taurės (kalderos) kraštai pakyla 2 850 metrų virš jūros lygio).



Fogo (geografinė padėtis: 14°p.pl., 24°r.ilg., esantis Žaliojo kyšulio salose).

  • Fogo (geografinė padėtis: 14°p.pl., 24°r.ilg., esantis Žaliojo kyšulio salose).

  • Kilimandžaro(geografinė padėtis: 3°p.pl., 37°r.ilg.,tai aukščiausias Afrikos kalnas ir vienas didžiausių Žemės rutulio ugnikalnių).

  • Nairagongo (geografinė padėtis: 1°p.pl., 29°r.ilg.,esantis Zaire, netoli sienos su Ruanda. Tai bene aktyviausiai veikiantis ugnikalnis Afrikoje).



Katmajaus ugnikalnis (geografinė padėtis: 58° š.pl. 155° v.ilg, esantis Šiaurinėje Aliaskos pusiasalio pakrantėje, prie Šelichovo sąsiaurio).

  • Katmajaus ugnikalnis (geografinė padėtis: 58° š.pl. 155° v.ilg, esantis Šiaurinėje Aliaskos pusiasalio pakrantėje, prie Šelichovo sąsiaurio).

  • Sant Helenso (geografinė padėtis: 46.2° š.pl., 122.2° r.ilg., esantis vakarinėje žemyno dalyje, Kordiljerų kalnuose).

  • Havajų (Ramiajame vandenyne esančioje Havajų saloje)



Kotopahis-veikiantis ugnikalnis Pietų Amerikos Anduose, Ekvadore. Vienas aukščiausių ugnikalnių Žemėje (5897 m). Jis yra 50 km į pietus nuo Ekvadoro sostinės Kito, vakariniame Rytų Kordiljerų šlaite.

  • Kotopahis-veikiantis ugnikalnis Pietų Amerikos Anduose, Ekvadore. Vienas aukščiausių ugnikalnių Žemėje (5897 m). Jis yra 50 km į pietus nuo Ekvadoro sostinės Kito, vakariniame Rytų Kordiljerų šlaite.



Erebuso ugnikalnis (geografinė padėtis: 77°p.pl., 167°r.ilg., 3794 m aukščio ugnikalnis, Roso saloje, Roso jūroje.

  • Erebuso ugnikalnis (geografinė padėtis: 77°p.pl., 167°r.ilg., 3794 m aukščio ugnikalnis, Roso saloje, Roso jūroje.



Ruapeho ugnikalnis (geografinė padėtis: 39° š.pl. 175° r.ilg., esantis šiaurinėje Naujosios Zelandijos saloje. Šis vulkanas susiformavo prieš 120 000 metų).

  • Ruapeho ugnikalnis (geografinė padėtis: 39° š.pl. 175° r.ilg., esantis šiaurinėje Naujosios Zelandijos saloje. Šis vulkanas susiformavo prieš 120 000 metų).









Yüklə 3,99 Mb.

Dostları ilə paylaş:




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©www.genderi.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə