Pramonė: mašinų gamyba (automobiliai, lėktuvai), elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija

Prancūzijos sostinė, didžiausias miestas ir departamentas. 2,2 mln. gyventojų (2009 m.), apie 11 mln. ir yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona. Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Miestas visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros. Paryžius yra Il de Franso regiono pagrindinis miestas.

• Prancūzijos sostinė, didžiausias miestas ir departamentas. 2,2 mln. gyventojų (2009 m.), apie 11 mln. ir yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona. Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Miestas visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros. Paryžius yra Il de Franso regiono pagrindinis miestas.

• Pramonė: mašinų gamyba (automobiliai, lėktuvai), elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.

• Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250-247 metais prieš mūsų erą Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

• Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250-247 metais prieš mūsų erą Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

• III-IV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V amžiaus, kai 486 metais Frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.

Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu Frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

• Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu Frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

• VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.

• Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando inicityva 1981 metais įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.

Religinius konfliktųmetu, nuo 1562 iki 1598 metų, miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.

• Religinius konfliktųmetu, nuo 1562 iki 1598 metų, miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.

• Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.

Miesto plotas yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m. virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkurimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.

• Miesto plotas yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m. virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkurimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.

• Paryžiaus departamentas ribojasi su Prancūzijos „Mažosios karūnos“, sostinės regionu, kurį sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis. „Didžiąją karūną“ sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna.

Paryžiuje vyrauja Vidutinių platumų klimatas. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.

• Paryžiuje vyrauja Vidutinių platumų klimatas. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.

• Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5°C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužę, per kurią iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta rugpjūtį - vidutiniškai 43,0 mm.

• Nuo 1873 m. Paryžiuje reguliariai yra atliekami meteorologiniai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10 d. -23,9°C. Šilumos rekordas užfiksuotas 1947 m. liepos 28 d.40,4°C.

Antikoje ir Viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiasią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln gyventojų.

• Antikoje ir Viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiasią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln gyventojų.

Renginiai:

• Renginiai:

• Mieste įvyko net 6 Pasaulinės parodos (daugiau nei kur kitur): 1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 metais.

• Operos, muziejai:

• Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras, daug muziejų: Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt.

• Statiniai:

• Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai – Eifelio bokštas, Triumfo arka (1806-1837 m.) ir Luvras (pradėtas statyti 1546). Žymiausia gatvė – Eliziejaus laukai. Nors miesto architektūra formavosi daugelį amžių ir ji įtakota daugelio stilių, tačiau meninis vientisumas yra išlaikytas. Daug bažnyčių (žymiausia – Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų. Saint-Germain-des-Pres bažnyčioje 1672 m. palaidota Lietuvos-Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis. Koplyčią-mauzoliejų, puošia skulptoriaus J. Thibault bareljefas, vaizduojantis lietuvių ir lenkų mūšį prieš kazokus.