Microsoft Word jukneviciene doc

---

23 

ISSN 1648-116X LŽŪU MOKSLO DARBAI. 2009. Nr. 85 (38) 

BIOMEDICINOS MOKSLAI

 

 

Imituotų šalnų poveikis bulvių fotosintez s pigmentų kitimui 

 

Živil  Juknevičien , Egidija Venskutonien  

 

Lietuvos žem s ūkio universitetas 

 

Imituotų šalnų poveikio bulvių fotosintez s rodikliams

 

vegetaciniai bandymai atlikti 2008 m. Lietuvos sodininkyst s ir daržininkyst s instituto Au-

galų fiziologijos laboratorijos fitotroniniame komplekse. Tirta maistin s paskirties, vidutinio ankstyvumo bulvių veisl  ‘Satina’ (Solanum tuberosum L.). 

Tyrimų tikslas–nustatyti bulvių lapų fotosintez s pigmentų kiekį, augalus paveikus trumpalaik mis šalnomis. Augalai auginti 5 l vegetaciniuose induose 

reguliuojamo klimato kameroje. Bulvių augalams pasiekus III, IV organogenez s etapą (Κупеρман и др., 1982), dvi ir keturias paras buvo imituotos 3,5 

valandos trukm s šalnos (naktį). 

Po dviejų parų nakties metu 3,5 val. imituotų šalnų (-4

o

C) poveikis fotosintez s pigmentų kiekiui buvo nežymus. Ilgiau trukusios (keturių naktų) 

šalnos reikšmingai sumažino chlorofilų a ir b bei karotenoidų kiekį augaluose. 

Po poveikio augalai keturiolika parų buvo laikyti reguliuojamo klimato kameroje, kur buvo stebima jų regeneracija. Ištyrus fotosintez s pigmentų 

kiekį po regeneracijos, paaišk jo, kad bulvių augalai nesugeb jo atstatyti pradinio pigmentų kiekio. 

Bulv , trumpalaik s šalnos, chlorofilai a ir b, karotenoidai. 

 

Įvadas  

 

Klimato pokyčiai Lietuvoje pasireiškia dažn jančiomis 

ekstremaliomis  meteorologin mis  sąlygomis,  turinčiomis 

didelį poveikį žem s ūkio augalų raidai bei produktyvumui 

(Rimkus  ir  kt.,  2008).  Bulvių  augimo  ir  derliaus  formavi-

mosi ypatumai labai priklauso nuo klimato ir gamtin s ap-

linkos  veiksnių.  Augalai  jautriai  reaguoja  į  dirvos  ir  oro 

temperatūrą.  Laikoma,  kad  tai  žemų  temperatūrų  augalai, 

tačiau  tam  tikras  šilumos  kiekis  joms  būtinai  reikalingas. 

Gumbai  normaliai  auga  ir  vystosi,  kai  dirvos  temperatūra 

jų sodinimo gylyje (7–9 cm) būna 7-8

o

C. Tačiau Lietuvoje 

bulvių sodinimo laikotarpiu niekuomet nebūna per daug ši-

lumos,  o  minimali  temperatūra  būna  dažnai  (Lazauskas  ir 

kt.,  2001).  Bulv s  jautrios  šalnoms.  Bulvienojai  pažei-

džiami jau esant +1–+1,5

o

C, gumbai–-1-2

o

C (Šlapakauskas 

ir  kt.,  2008;  Шпаар,  2004).  Bulvių  augimui  ir  produkty-

vumui klimato kaita gali tur ti ypač didelę įtaką (Jundulas 

ir kt., 2009). 

Šylantis  klimatas  paankstina  augalų  vegetaciją,  tod l 

augalams kyla didelis pavasarinių šalnų pavojus. Šalnos pa-

žeidžia  jautrius  augalus,  jų  audiniuose  susiformuoja  ledas 

(Janda et al., 2002). Daugeliui augalų patyrus žemų tempera-

tūrų stresą, sutrikdomas fotosintez s mechanizmas (Klimov 

et al., 2006). Pasikeitusios aplinkos sąlygos pirmiausiai turi 

į

takos  augalų  fotosintez s  sistemai.  Fotosintez s  pigmentų 

kiekis ir jų santykis rodo lapo ir viso augalo fiziologinę būk-

lę. Chlorofilų a ir b kiekis bei chlorofilų santykis lemia au-

galo fotosintez s efektyvumą. Nuo chlorofilų kiekio augalo 

lapuose  tiesiogiai  priklauso  fotosintez s  potencialas  ir  pir-

min   produkcija  (Datt,  1998  m.).  Karotenoidai  dalyvauja 

šviesos kaupimo procese, taip pat atlieka apsauginę funkciją, 

užkerta kelią fotosintez s sistemų pažeidimams (Gitelson et 

al., 2003). 

Žemų temperatūrų poveikis tirtas sodo augalams (Du-

chovskis,  1998)  ir  pašarinių  žolių  genotipams  (Sliesaravi-

č

ius, 1998), imituotų šalnų poveikis tirtas vasariniams mie-

žiams, rapsams ir skirtingų genotipų žirnių veisl ms (Saka-

lauskien  ir kt., 2009). Bulv s nebuvo tirtos. 

Tyrimų tikslas

 – ištirti skirtingos trukm s imituotų šal-

nų poveikį bulvių (Solanum tuberosum L.) veisl s ‘Satina’ 

augalų  fotosintez s  pigmentų  kitimui  III–IV  organogene-

z s etapuose. 

 

Tyrimo objektas ir metodai 

 

Imituotų  šalnų  vegetaciniai  bandymai  atlikti  2008  m. 

Lietuvos sodininkyst s daržininkyst s institute, Augalų fi-

ziologijos  laboratorijos  fitotroniniame  komplekse.  Tirta 

maistin s  paskirties  vidutinio  ankstyvumo  (vegetacijos 

trukm   60–75  dienos)  bulvių  veisl   ‘Satina’  (Solanum  tu-

berosum

 L.). Augalai auginti  5 l talpos vegetaciniuose in-

duose. Substratas paruoštas iš neutralaus rūgštumo durpių, 

paruošto  daržov ms  auginti  (pH  6–6,5)  ir  sm lio  (3:1), 

laistoma  pagal  poreikį.  Kiekviename  vegetaciniame  inde 

auginta po penkis bulvių augalus. Augalai auginti fitotrono 

kameroje, joje buvo palaikomas 16 val. fotoperiodas, tem-

peratūra dieną/naktį – +18/+11 °C. Apšviesta Son-T-Agro 

(PHILIPS)  lempomis.  Bulvių  augalai  veikti  šalnomis  III, 

IV oraganogenez s etapuose (Κупеρман и др., 1982). 

Imituotų  šalnų  poveikio  bulvių  fotosintez s  pigmentų 

kitimui tyrimai atlikti pagal šią schemą: 

1. K1– kontrolinis variantas: temperatūra dieną/naktį – 

+14/+5 °C, augalai tirti po 2 parų. 

2. 2  d.–augalai  šaldyti  dvi  paras:  temperatūra  dieną  – 

+14  °C;  nakties  metu  buvo  imituojamos  3,5  valandos 

trukm s šalnos, palaipsniui žeminant temperatūrą iki -4 °C 

ir v l keliant iki 0°C. 

3. K2–kontrolinis variantas: temperatūra dieną/naktį – 

+14/+5 °C, augalai tirti po 4 parų. 

4. 4 d.–augalai šaldyti keturias paras: temperatūra die-

ną – +14 °C; nakties metu buvo imituojamos 3,5 valandos 

trukm s šalnos, palaipsniui žeminant temperatūrą iki -4 °C 

ir v l keliant iki 0°C. 

Bandymas atliktas keturiais variantais, trimis pakartoji-

mais. Paveikti augalai 14 dienų palikti reguliuojamo klimato 

kameroje, joje buvo stebima jų regeneracija. Čia buvo palai-

komas  16  val.  fotoperiodas,  temperatūra  dieną/naktį  – 

+18/+11 °C, apšvieta Son-T-Agro (PHILIPS) lempomis.  

---

24 

Po  poveikio  ir  po  regeneracijos  periodo  fotosintez s 

pigmentų kiekis žaliojoje mas je buvo nustatytas, imant 2–3 

užaugusius lapus  nuo augalo viršūn s, pasveriant 0,2–0,5 g 

mas s, ruošiant 100% acetono ekstraktus ir analizuojant juos 

spektrofotometriniu  Wettstein  metodu  (Гавриленко  и  др., 

1975).  Spektrofotometras  –  „Genesys  6“  (ThermoSpectro-

nic, JAV). Tyrimai atlikti trimis biologiniais pakartojimais. 

Tyrimo  duomenų  vidurkio  standartinis  nuokrypis  ap-

skaičiuotas  pagal  programą  „MS  Excel“.  Tyrimų  duome-

nys įvertinti dispersin s analiz s metodu, naudojant statis-

tinę duomenų įvertinimo programą ANOVA. 

 

Rezultatai  

 

Tyrimų metu nustatyta, kad po dviejų parų nakties me-

tu 3,5 valandų imituotų šalnų (-4°C) fotosintez s pigmentų 

kiekis  bulvių  lapuose  pakito  nežymiai.  Streso  poveikiui 

prasid jus, dvi paras šaldyti augalai tur jo tendenciją akty-

viau  vykdyti  fotosintezę.  Didesn   šalnų  įtaka  fotosintez s 

pigmentų kiekiui nustatyta po keturių parų poveikio: chlo-

rofilo  a  kiekis  sumaž jo  iki  44  %,  chlorofilo  b–iki  34  %, 

lyginant su nepaveiktais augalais (skirtumas esminis). 

Chlorofilų  a  ir  b  santykis  rodo  augalo  fotosintez s 

efektyvumą.  Sumaž jus  vieno  chlorofilo  kiekiui  augale, 

kinta chlorofilų santykis – taip įvertinami fotosintez s sis-

temos  pažeidimai.  Dvi  naktis  šaldytų  augalų  fotosintez s 

intensyvumas,  lyginant  su  nepaveiktais  augalais,  padid jo 

5 proc. (1 pav.). Po keturių parų nakties periodo metu imi-

tuotų  šalnų  poveikio  chlorofilų  a  ir  b  santykis  ryškiai  su-

maž jo (iki 15 proc.) lyginant su kontroliniais augalais K2 

(1 pav.). Tai rodo, kad ilgiau trukusių šalnų poveikis auga-

lams buvo stipresnis, fotosintez s sistema pažeista. 

 

A

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

K1

2 d.

K2

4 d.

m

g 

g-

1

 

B

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

K1

2 d.

K2

4 d.

m

g 

g-

1

 

C

0

0,5

1

1,5

2

K1

2 d.

K2

4 d.

m

g 

g-

1

 

D

2,2

2,4

2,6

2,8

3

K1

2 d.

K2

4 d.

m

g 

g-

1

 

F

0

0,1

0,2

0,3

0,4

K1

2 d.

K2

4 d.

m

g 

g-

1

 

1 pav. Fotosintez s pigmentų kiekis bulvių lapuose po šalnų poveikio:A–chlorofilas a; B–chlorofilas b; C–bendras chlorofilų a+b kiekis; D–chlorofilų 

a/b santykis; F–karotenoidai; K 1, K 2–kontrolinis variantas, 2d.–dviejų parų šalnos, 4 d.–keturių parų šalnos.  

Fig. 1

. Amount of photosynthetic pigments in potato leaves after simulated frost application: A–chlorophyll a; B– chlorophyll b; C–total chlorophyll 

a+b; D– clorophyll a/b ratio; F–carotenoides. 

 

Eksperimento metu nustatyta, jog veikiant augalus iki -

4°C  šalnomis  keturias  paras,  karotenoidų  kiekis  lapuose 

maž jo  stipriau,  lyginant  su  dviejų  parų  šalnų  poveikiu 

(1 pav.). Atlikus tyrimų rezultatų dispersinę analizę, nusta-

tyti esminiai skirtumai tik tarp ilgiau trukusių šalnų povei-

kio ir neveiktų augalų (R 0,5  = 0,127). 

Po  keturiolikos  parų  regeneracijos  fotosintez s  pig-

mentų kiekis padid jo (2 pav.). Chlorofilo a kiekis dvi pa-

ras imitavus šalnų poveikį, po keturiolikos parų regeneraci-

R 0,5 = 0,325 

R 0,5 = 0,044 

R 0,5 = 0,081 

R 0,5 = 0,158 

R 0,5 = 0,127 

---

25 

jos did jo 7 %, lyginant su kontroliniais augalais (K1). Ke-

turių parų imituotų šalnų poveikio augaluose po regenera-

cijos  chlorofilo  a  kiekis  padid jo  15  %,  lyginant  su  K2 

(skirtumas  esminis).  Clorofilo  b  kiekis  bulvių  lapuose  ge-

riau regeneravo po keturias paras trukusių šalnų–25 %, ly-

ginant  su  nepaveiktais  augalais  (K2)  (nustatyti  esminiai 

skirtumai).  Trumpesn mis  šalnomis  veikti  augalai  regene-

ravo silpniau–8 %, lyginant su kontroliniais augalais (K1). 

A

0

0.5

1

1.5

2

K1

2 d.

K2

4 d.

m

g

 g

-1

 

B

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

K1

2 d.

K2

4 d.

m

g

 g

-1

 

C

0

0.5

1

1.5

2

2.5

K1

2 d.

K2

4 d.

m

g

 g

-1

 

D

 

F

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

K1

2 d.

K2

4 d.

m

g

 g

-1

 

2 pav. Fotosintez s pigmentų kiekis bulvių lapuose po šalnų poveikio:A–chlorofilas a; B–chlorofilas b; C–bendras chlorofilų a+b kiekis; D–chlorofilų 

a/b santykis; F–karotenoidai; K 1, K 2–kontrolinis variantas, 2d.–dviejų parų šalnos, 4 d.–keturių parų šalnos.  

Fig. 2. Amount of photosynthetic pigments in potato leaves after simulated frost application: A–chlorophyll a; B– chlorophyll b; C–total chlorophyll a+b; 

D– clorophyll a/b ratio; F–carotenoides 

 

Chlorofilų  a  ir  b  santykis  po regeneracijos  augaluose, 

kur prieš tai bulv ms keturias paras buvo imituojamos  iki 

-4°C šalnos, lyginant su kontroliniais augalais (K2) buvo 6 

proc.  mažesnis  (skirtumas  esminis).  Po  trumpiau  trukusių 

šalnų augalai regeneravo geriau. Chlorofilų a ir b santykis 

skyr si tik 2 proc., lyginant su kontroliniais augalais. 

Karotenoidų kiekis po dvi paras imituotų šalnų povei-

kio  regeneravo  silpniau,  tačiau  karotenoidų  kiekio  bulvių 

lapuose padid jimas po ilgiau trukusių šalnų rodo, kad fo-

tosintez s sistema buvo pažeista. 

 

Aptarimas 

 

Aplinkos veiksniai daro didelę įtaką augalų augimui ir 

vystymuisi. Esant nepalankiems veiksniams, sutrinka auga-

lų fiziologiniai procesai. Fotosintez  – pagrindinis fiziolo-

ginis  procesas,  lemiantis  augalų  produktyvumą.  Nepalan-

kių  aplinkos  sąlygų  poveikis  augalams  priklauso  nuo  jų 

stiprumo ir trukm s (Alexieva et al., 2003). Viena iš nepa-

lankių  aplinkos  sąlygų–šalnos.  M.  Hekneby  (2004)  ir  kitų 

autorių teigimu, šalnos neigiamai veikia asimiliacinio apa-

rato veiklą, sutrikdo medžiagų apykaitą. 

Mūsų atliktų tyrimų rezultatai parod , kad dviejų ir ke-

turių parų trukm s šalnos skirtingai paveik  bulvių fotosin-

tez s pigmentų kiekį. Trumpiau trukusios šalnos nežymiai 

mažino chlorofilo a ir b kiekį bulvių lapuose, tačiau ilgiau 

trukusių (keturių parų) šalnų poveikis augalams buvo stip-

resnis, augalai patyr  didesnį stresą–chlorofilų a ir b kiekis 

lapuose esmingai sumaž jo. 

Chlorofilų a ir b santykis didesnis geriau besivystančiuo-

se  lapuose.  Tyrimų  duomenimis  nustatyta,  kad  didžiausias 

chlorofilų a ir b santykis buvo šalnomis nepaveiktuose auga-

luose, mažiausias – po keturių parų imituotų šalnų poveikio. 

Keturių parų imituotų šalnų poveikis karotenoidų kiekį maži-

no  stipriau,  lyginant  su  dviejų  parų  šalnų  poveikiu.  Kintant 

aplinkos sąlygoms, keit si chlorofilų bei karotenoidų kiekis. 

2.4

2.6

2.8

3

3.2

3.4

K1

2 d.

K2

4 d.

R 0,5 = 0,060 

R 0,5 = 0,102 

R 0,5 = 0,062 

R 0,5 = 0,069 

R 0,5 = 0,059 

---

26 

Po  keturiolikos  parų  regeneracijos,  visų  bandymo  va-

riantų fotosintez s pigmentų kiekis padid jo. Clorofilų a ir 

b

 kiekis bulvių lapuose po dviejų parų imituotų šalnų tur -

jo  tendenciją  mažiau  did ti,  nei  po  ilgiau  trukusių  šalnų. 

Pastarųjų poveikis regeneracijai buvo ryškesnis – net ir op-

timaliose  augimo  sąlygose  augalai  nesugeb jo  atsatyti  pa-

žeistų struktūrų. 

Karotenoidų  kiekis  augaluose  rastas  esmingai  mažes-

nis,–tai įrodo, kad streso pažeisti augalai nesugeb jo atsta-

tyti šių fotosintez s pigmentų. 

Ištyrus  chlorofilų  a  ir  b  santykį  po  regeneracijos,  nu-

statytas santykio sumaž jimas, tod l galima teigti, kad bul-

vių augalai nesugeb jo visiškai atstatyti streso pažeistos fo-

tosintez s sistemos. 

Keičiantis  aplinkos  sąlygoms,  augalai  stengiasi  prisitai-

kyti ar kitaip įveikti stresą, o jų atsakas priklauso nuo augalo 

augimo  tarpsnio  (Larcher,  2003).  Mūsų  tyrimų  metu  bulvių 

augalai  buvo  pasiekę  III–IV  organogenez s  etapus  (Κупеρ-

ман

 и др., 1982). Šiuo augimo metu bulvių daigų maitinimas 

yra  mezotrofinis  –  iš  stiebagumbio  ir  fotosintez s  produktų 

augalai  formuoja  žiedyno  pradmenis  (Šlapakauskas  ir  kt., 

2008).  Iš  požemin s  stiebo  dalalies  fitomerų  pumpurų  for-

muojasi požeminiai ūgliai – stolonai. Šiame augimo tarpsny-

je bulvių augalams labai didelę reikšmę turi asimiliacinis la-

pų  plotas.  Literatūros  duomenimis,  streso  įveikimo  mecha-

nizmai  pirmiausia  ima  veikti  jaunų  augalų  lapuose  (Muler, 

2007).  Šiems  procesams  išeikvojama  labai  daug  energijos, 

kuri gal tų būti panaudota augalui augti ir vystytis. 

Augalai turi įvairių apsaugos mechanizmų, padedančių 

kovoti  su  sukeltu  stresu.  Suaktyvinę  savo  apsaugos  siste-

mas, augalai gali įveikti stresą. Tačiau jei stresas yra ilgiau 

trunkantis  arba  labai  stiprus,  gynybin s  sistemos  nualina-

mos,  ir  tai  sukelia  dideles  augalo  pažaidas  arba  žūtį 

(Alexieva et al., 2003). 

 

Išvados 

  

1. Šalnos neigiamai veikia bulvių fotosintez s pigmen-

tų  sistemą.  Streso  poveikiui  prasid jus,  dvi  paras  šaldyti 

augalai aktyviau  vykd  fotosintezę, tačiau ilgiau trukusios 

(4 parų) šalnos chlorofilo a kiekį sumažino iki 44 %, chlo-

rofilo b – iki 34 %, lyginant su neveiktais augalais. 

2.  Po  keturiolikos  parų  regeneracijos  optimaliose  sąly-

gose laikytų bulvių augalai nesugeb jo visiškai atstatyti pa-

žeistų fotosintez s pigmentų kiekio. Chlorofilų a ir b santy-

kis, kuris parodo fotosintez s intensyvumą, po regeneracijos 

augaluose, kur prieš tai bulv ms keturias paras buvo imituo-

jamos    iki  -4°C  šalnos,  lyginant  su  kontroliniais  augalais 

(K2)  buvo  6  %  mažesnis  (skirtumas  esminis).  Po  trumpiau 

trukusių  šalnų  augalai  regeneravo  geriau.  Chlorofilų  a  ir  b 

santykis skyr si tik 2 %, lyginant su kontroliniais augalais. 

 

Pad ka 

 

Autor s  nuoširdžiai  d koja  Lietuvos  sodininkyst s  ir  dar-

žininkyst s instituto Augalų fiziologijos laboratorijos ved -

jui prof. habil. dr. P. Duchovskiui už galimybę atlikti ban-

dymus ir už suteiktas konsultacijas. 

 

Literatūra 

 

1.  ALIEXEVA, V.; et al. 2003. Interaction between     stresses. Bulg. J. 

Plant Physiology

, spec. issue,  p.1–17. 

2.  DUCHOVSKIS, P. 1998. Problems of resistance to abiotic factors of 

horticultural  plants  in  Lithuania  and  their  solution.  Sodininkyst   ir 

daržininkyst

,  t.17(3), p.3–12. 

3.  DATT,  B.  1998.  Remote  Sensing  of  Chlorophyll  a,  Chlorophyll  b, 

Chlorophyll  a+b,  and  Total  Carotenoid  Content  in  Eucalyptus  Lea-

ves. Remote Sens. Environ., vol.66, p.111–121. 

4.  GITELSON, A. A.; GRITZ, Y.; MERZLYAK, M.N. 2003. Relations 

between  leaf  chlorophyll  content  and  spectral  reflectance  and  algo-

rithms  for  non-destructive  chlorophyll  assessment  in  higher  plant 

leaves. Journal of Plant Physiology, vol.160, p.271–282. 

5.  HEKNEBY,  M.;  ANTOLIN,  C.M.;  SANCHES-DIAS,  M.  2004. 

Frost resistance and biochemical changes during cold acclimation in 

different  annual  legumes.  Environmental  and  experimental  botany, 

vol. 55, p. 305–314. 

6.  JANDA,  T.,  et  al.  2002.  Correlation  between  frost  tolerance  and 

antioxidant  activities  in  cereals.  Acta  Biologica  Szegediensis,  vol. 

46(3–4), p. 67–69. 

7.  JUNDULAS, J.; ASAKAVIČIŪT , R.; RAŽUKAS, A. 2009. Bulvių 

derlingumo priklausomyb  nuo oro temperatūros bei atmosferos kri-

tulių  Pietryčių Lietuvoje. Žem s ūkio mokslai, t.16, nr.1, p.23–30. 

8.  KLIMOV,  V.  S.,  et  al.  2006.  Morphophysiological  monitoring  of 

winter  wheat  in  spring  in  the  context  of  global  climate  warming. 

Plant  Physiology

, vol.33(4), p. 363–369. 

9.  LAZAUSKAS,  J.;  RAŽUKAS,  A.  2001.  Bulvininkyst   Lietuvoje 

1900-2000 m

. Vilnius. 

10.  LARCHER , W. 2003.Physiological plant ecology. Berlin.  

11.  RIMKUS,  E.;  BUKANTIS,  A.  2008.  Climate  change  in  Lithuania. 

Climate change and forest ecosystems: international scientific confe-

rence,

 22-23 October. Vilnius, p.141–142. 

12.  MULLER, C.; REIFENRATH, K. 2007. Species – specific and leaf – 

age  dependent  effects  of  ultraviolet  radiation  on  two  Brassicaceae. 

Phytochemistry

, vol. 68, p. 875–885 . 

13.  SAKALAUSKIEN ,  S.,  et  al.  2009.  Imituotų  šalnų  poveikis  žirnių 

fotosintez s pigmentų ir sacharidų kaupimuisi. Sodininkyst  ir darži-

ninkyst

, t. 28(1), p.157–162. 

14.  SLIESARAVIČIUS,  A.  1998.  Genetic  and  physiological  aspects  of 

cold tolerance and overwinter survival of norage Grasses. Sodininkys-

t  ir daržininkyst

, t.17(3), p. 213–218. 

15.  ŠLAPAKAUSKAS, V.; DUCHOVSKIS, P. 2008. Augalų produkty-

vumas

. Kaunas.  

16.  ГАВРИЛЕНКО,  В.Ф.;  ЛАДЫГИНА,  М.Е.;  ХАНДОБИНА,  Л.М. 

1975. Большой практикум  по физиологии  растений. Москва. 

17.  KУПЕРМАН,  Ф.М.,  и  др.  1982.  Биология  развития  културных 

растений

. Москва. 

18.  ШПААР,  Д.  2004.  Картофель:  выращивание,  уборка,  хранение. 

Минск

, c. 62-67. 

 

 

Živil  Juknevičien , Egidija Venskutonien   

 

Effect of Simulated Frost on the Amount of Photosynthetic Pigments in Potato Leaves  

 

Summary 

 

Object of this study was to evaluate the effect of simulated late frost on the amount of photosynthetic pigments in the leaves. Vegetative experi-

ments were carried out in phytotron complex, Laboratory of Plant Physiology, the Lithuanian Institute of Horticulture in 2008. Investigation focused on 

Solanum tuberosum

 L. var. ‘Satina’. Two and four nights plants were exposed to stimulated frost for the period of three and half hour. Two and four-day 

frosts were observed  to have different influence on potatoes photosynthetic pigments indices. Analysis of the amount of photosynthetic pigments in pota-

to plants showed a stronger negative affect resulting from four day- frost. Content of photosynthetic pigment in potato leaves did not recover in two 

weeks after the exposure. Frost damage, suffered in early growth stages affected further growth and development of plants. 

Potato, short-term frost, chlorophyll a and b, carotinoids. 

---

27 

Живиле

 Юкнявичене, Эгидия Венскутонене 

 

Воздействие имитированных заморозков на изменение пигментов фотосинтеза картофеля  

 

Резюме

 

 

 

Вегетационные

 опыты по воздействию имитированных заморозков на показатели фотосинтеза картофеля проводились в 2008 г. в Лабора-

тории

 физиологии растений Института плодоводства и овощеводства Литвы в комплексе фитотронов.  Исследовался пищевой среднеспелый 

сорт

 картофеля ‘Satina’ (Solanum tuberosum L.). Цель исследований – установить количество пигментов фотосинтеза в листьях картофеля по-

средством

 воздействия на растения кратковременными заморозками. Растения выращивались в 5-литровых вегетационных сосудах в камере 

регулируемого

 климата. Когда растения картофеля достигли III, IV этапа органогенеза двое и четверо суток имитировались заморозки, протя-

женностью

 в  3,5 часа (в ночное время). 

Влияние

 таких заморозков (-4º С) на количество пигментов фотосинтеза было незначительным. Более длительные заморозки (на протя-

жении

 четырех ночей) значительно снизили в растениях количество хлорофиллов а и b, а также и каротинойдов. После воздействия замороз-

ками

, четырнадцать суток растения были в камере регулируемого климата, где наблюдалась их регенерация. Исследовав количество пигментов  

фотосинтеза

 после регенерации, было установлено, что растения не смогли восстановить поврежденные структуры. 

Картофель, кратковременные заморозки, хлорофиллы а  и b, каротинойды. 

 

Gauta 2009 m. lapkričio m n., atiduota spaudai 2009 m. gruodžio m n. 

 

Živil  JUKNEVIČIEN . Lietuvos žem s ūkio universiteto Augalininkyst s ir gyvulininkyst s katedros doktorant . Adresas: Studentų g. 11, LT-53067, 

Akademija, Kauno r., Lietuva. Tel. [phone], el. paštas: 

[e-mail]

. 

Egidija VENSKUTONIEN . Lietuvos žem s ūkio universiteto Augalininkyst s ir gyvulininkyst s katedros docent , biomedicinos mokslų daktar . Ad-

resas: Studentų g. 11, LT-53067, Akademija, Kauno r., Lietuva. Tel. [phone], el. paštas: 

[e-mail]

. 

Živil  JUKNEVIČIEN . Phd student at the Department of Crop Science and Animal Husbandry, Lithuanian University of Agriculture. Adress: Studen-

tų str. 11, LT-53067, Akademija, Kaunas distr., Lithuania. Tel. [phone], e-mail: 

[e-mail]

. 

Egidija VENSKUTONIEN . Doctor of biomedical sciences, Associate professor at the Department of Crop Science and Animal Husbandry, Lithua-

nian  University  of  Agriculture.  Address:  Studentų  str.  11,  LT-53067,  Akademija,  Kaunas  distr.,  Lithuania.  Tel.  [phone],  e-mail: 

Egidi-

[e-mail]

.